Abarth Works Museum ir Lada

Šį kartą kelias mus veda į Lierą - miestelį Belgijos šiaurėje, kuris nuo Briuselio nutolęs kiek daugiau nei 100km.  Jį alaus gurmanai žino dėl ,Caves‘, autobusų vairuotojai dėl ‚Van Hool‘, o automobilistai dėl ten esančios 'Abarth' kolekcijos.

 

Mes svečiuose pas ralio legendą Guy Moerenhout, kur turime išskirtinę progą susipažinti ne tik su pačiu įkūrėju, bet ir su jo automobilių kolekcija.  

Iš anksto sutartu laiku prie muziejaus durų mus pasitinka gerai nusiteikęs savininkas. Po trumpo pažintinio pokalbio esame pakviesti užeiti į pirmąją muziejaus dalį, kurią Gajus pasiūlė apžiūrėti paskutinę, po to kai apeisime visa tai, kas yra kitapus raudonų durų.

 

 Joms atsidarius prieš akis driekte driekiasi eksponatai, o sienos apkarstytos atsarginėmis detalėms, automobilių kėbulais, varikliais ir ratlankiais. Bendras muziejaus plotas siekia per 3500 m2, o po vienu stogu yra įsikūrusios restauracijos dirbtuvės, mini baras, scena bei biblioteka.

Savaime suprantama visas šis turtas nesusikaupė per vieną naktį. Dar 1971 metais Gajus atidarė savo nuosavas dirbtuves, kuriose išskirtinai užsiėmė automobilių ‘forsavimu‘. 1997 metais jis nusprendė, jog sukauptomis žiniomis ir patirtimi būtų smagu pasidalinti su visais Abarth‘o gerbėjais po vienu stogu - taip 2007 metais atidarė dabar jau visiems žinomo Abarth Works Museum duris.  Savo vardą į automobilių istoriją jis įrašė ne vien dėl savo Abarth kolekcijos, bet ir kaip vienas paskutiniųjų Abarth ralio vairuotojų, kurį rėmė pati Fiat Auto Belgio atstovybė.

 Vizitą pradėjome nuo tolimiausios patalpos , kurioje išdidžiai karaliavo raudonas Ferrari Dino 208GT4, apsuptas Alfa Romeo Giulia Super bei Lancia Fulvia drauge su 4x4 Fiat Panda, 130TC Abart Fiat Ritmo, Fiat 125, Topolino bei dar galybe kitų Fiat grupės automobilių, kurių jau seniai nematyti gatvėse. Milžiniška erdvė išplanuota labai gerai. Visas patalpas supa nuo žemės iki stogo išsidėsčiusios lentynos, kurios yra tvarkingai sužymėtos ir pilnos atsarginių detalių. Kadangi prie automobilių nėra aprašymų, ne FIAT/Lancia/Alfa Romeo/ Abarth fanams būtų sudėtinga susigaudyti, nes daugelis modelių lengvai gali pasirodyti panašūs arba net tokie patys.  

  

Brendant gilyn kolekcija įgaudavo vis didesnę prasmę. Atskiras dėmesys ir vieta muziejuje išskirta FIAT mikroautobusų segmentui. Čia galima rasti įvairias jų modifikacijas: nuo keleivinio ar turistinio iki darbinio mikroautobuso iš ne taip tolimos praeities.  

 

   

Vos pasukus galvą į kitą pusę atsiveria nauja krūva automobilių, kurie daugiau mažiau priklauso eilinei Fiat 124-125-127-131-132-130 modelių grupei su vienu kitu tarp jų įsimaišiusiu Autobianchi‘u, Simca ar aštunto dešimtmečio Alfa ir Seat.  Deja ne visi idealios būklės, bet pakankamai gerai išlaikė originalumą.

  

 

 

Užėjus į priešpaskutinį muziejaus korpusą esamas prieš akis vaizdas tiesiog ištrina visą tai ką ligi tol apžiūrėjome. Abarth‘as po Abarth‘o. Tokie modeliai kaip Alfa Romeo Montreal, Fiat 125 Coupe Supersport, Fiat 2300 Coupe Sport S. Visa eilė Fiat 124 Spider Volumex prašyte prašėsi atskiro dėmesio nekalbant apie raliui paruoštų Lanica Delta Integrale, Fiat Abarth 130TC Ritmo, X1/9 bei tikriausio grupės 4 pasaulio ralio čempiono FIAT 131 Abarth, kuriems ir savaitės apžiūrėti būtų mažai. 

 

 

Gajaus kolekcija tuo toli gražu nesibaigia. Be keleto FSO, Moskvič, Volga ir Zastava automobilių labai svarbią vietą užima ir Lada. Kolekciją šiuo metu puošia keletas išskirtinių modelių kaip Lada Niva Poch, įveikusi legendinį Dakarą, Lada VFTS, Lados 1600 Sport replika bei Samara. Tarp paprastesnių modelių yra ir Niva, paruošta bekelės raliui, eksportiniai standartai 2102, 2104, 2107 bei  šiek tiek modifikuota išore 2103 ir 2106. Labai gaila, jog vienas labai retas modelis turėjo palikti kolekciją ir jo apžiūrėti nespėjome. Kalba eina apie Lada 2103 S AUTOMATIC, kuris grįžo į tėvynę.

  

 

   

Kadangi diskusija apie Ladas ir Fiatus išsiplėtė, kaip pirmieji lankytojai iš Lietuvos buvome pakviesti į barą ir prie alaus pasikalbėjome išsamiau.

Trumpai kalbėdamas apie savo profesionalaus lenktynininko karjerą Gajus atstovavo ne vieną garsų gamintoją. Jo sąraše būta Fiat Belgija, Alfa Romeo Belgija, Lada Belgija, Honda, Porsche. Tarp jam brangiausių važiuotų ralių yra International  Historic championship GB, Rally Brittania, Lepers Historic , gen Boucles Spa, Rallystone Rally Spain, Paris Dakar, Zaire Rally (Kongo),  Lada Niva Paris-Dakar.

Koks Jūsų kasdieninis automobilis?

Fiat Multipla -  best car in the world!!! – su šypsena tarė atidarinėdamas alų.

Kada gimė idėja atidaryti nuosavas automobilių tiuningo dirbtuves ir kas pastumėjo atidaryti muziejų?   

Visą laiką sau sakiau, kad  kai būsiu 21 – erių, privalau pradėti nuosavą verslą. Taip ir padariau. Visuomet svajojau turėti ralio automobilių muziejų ir tai pavyko įgyvendinti 2007 metais mano žmonos dėka.

 

Kiek  eksponatų šiuo metu yra muziejuje ir kaip pavyko visa tai surinkti po vienu stogu?

Yra kiek daugiau nei 250 skirtingų automobilių. Kolekcionuoju tik tuos,  kurie man patinka. Pasisekė, jog turiu labai gerus draugus, artimuosius ir aišku žmoną be kurių ši kolekcija būtų sunkiai įsivaizduojama.

Ar turite savo mėgstamiausią muziejaus egzempliorių?

Mano mėgstamiausias? Na, tai priklauso nuo dienos. Šiai akimirkai man labai brangūs yra Fiat Abarth Record Monza ,Fiat 2300 S coupe ir LA PETITE  mano Lada Niva Rally.

 

Buvote Lada atstovu Belgijoje -  papasakokite kaip tuo metu sekėsi  pardavimai, turint omeny, jog jos nebuvo nieko naujo?

 Pasirodys keista, bet pardavinėti jas sekėsi labai gerai: būdavo parduodama apie 300 automobilių per metus. Mūsų klientai dažniausiai buvo žmonės norintys naujo, bet nebrangaus varianto -  jaunimas, menininkai bei žalieji. Pradėjome jas ruošti ir sportui – pirmoji buvo Niva - super mašina. Vėliau darėme specialių 2101 Belgijos, Graikijos, Olandijos, Prancūzijos ir Norvegijos rinkoms.

Geriausiai parduodamas modelis buvo 2101. Pigus, stiprus ir paprastas. Pavertus į dabartinę valiutą jų kaina siektų kiek daugiau nei 2500eurų. Kaip parduodamos šiuolaikinės Lados vakaruose nežinau, bet nauja NIVA kainuoja apie 14000 eurų.

Savo laiku klientams siūlydavom įsigyti ir forsuotus Lada automobilius. Bazinį tiuningo paketą sudarė SCHRICK velenėlis, modifikuotas išmetimo kolektorius, įsiurbimo kolektorius su horizontaliais Weber DCOE 40 karbiuratoriais, Bilshtein amortizatoriais, firminiu sportiniu vairu ir tachometru. Buvo galima užsisakyti specialią kėbulo spalvą. Turėjome LADA NIVA DREAM, specialų modelį su didelėm arkom, ratais, ypatinga pravažumą didinančia važiuokle ir aišku spalva.  Pasiūloje buvo Lada 2105  su TURBO varikliu. Taip pat pagal užsakymą Scaldia Volga (Lada Belgia) darėme Volga Diesel Indenor su turbininiu varikliu.

 

Kalbant apie eksportines Ladas mūsų kraštų žmonės visada sakydavo, jog jos  būdavo geriau surenkamos, kiek čia yra tiesos?  

Importuojami automobiliai būdavo tikrinami jau iškrauti Belgijoje, bet man atrodo, kad didelio skirtumo kokybės atžvilgiu nebuvo. Prisimenu kaip ne vieną teko matyti taip prastai nudažytą, kad tekdavo siųsti į dažymo cechą pakartotiniam dažymui. Dar prieš importuojant 2105 vienintelis skirtumas buvo tai, jog importuoti automobiliai buvo jau su Michelin padangomis, o jos buvo nepalyginamai geresnės už  tas, kurios būdavo parduodamos Sovietų Sąjungoje. Tuo metu nebuvo tiek daug  Lada atstovų. Keli Vakarų Europoje ir kiek daugiau Anglijoje. Mes tiekdavom nemažai detalių partneriams Olandijoje, Graikijoje, Prancūzijoje ir Norvegijoje. 

 

Kas Jus asmeniškai žavėjo Ladose?

Paprasta, stipri,  būdavo lengva dirbti prie jos keičiant įvairias detales tarp tų pačių modelių. Su Lada buvai išskirtinis. Vairuodami Lada net ir po šiai dienai kai lenktyniaujame laikomės TOP 5 istorinių automobilių raliuose.

  Net jeigu lyginčiau VAZ 2101 ir FIAT 124 rinkčiausi Lada. Galingesnis ir smagesnis variklis, geresnė važiuoklė. Nepalyginama!

 

Muziejuje Lados užima labai ypatingą vietą. Jos apsuptos kur kas geriau inžineriškai suprojektuotų ir greitesnių automobilių. Bet tarp jų yra ir vienas modelis, kuris glaudžiai sieja Lada ir Lietuvą. Kokia istorija slepiasi už šio VFTS modelio?

Gerai pastebėjote -  Lada užima ne tik svarbią vietą mano muziejuje, bet ir mano gyvenime ir taip liks. Nepraleidžiu nei vienos progos išvažiuoti į ralį su ja. Pastebiu nemažai žmonių publikoje, kuriems ši senutė Lada suteikia džiaugsmo ją išvydus. Bet kai pasirodau su Lada 1600R, emocijos yra dar didesnės.

VFTS nupirkau iš mūsų seno kliento. Jis naudojosi automobiliu Olandijoje ir Belgijoje. Vos jį nusipirkęs iš karto išvažiavau į SPA Legends ralį ir užėmiau 4-ąją vietą  (dėl šiokių tokių nesklandumų su navigacija). Tame pačiame ralyje dalyvavo ir mano 21011 Lada ir užėmė 2- ąją vietą. Paprastai su VFTS pasirodau ant pakylos. Bet kuriuo atveju, puikus rezultatas RED ATTACK Lada Team komandai.

 

LADA NIVA ir Poch man labai svarbūs. Mes suteikėme pilną techninę pagalbą ir dalyvavome automobilio paruošime važiuojant Paryžius – Dakaras bei važiavome Rally Baja Blanco Ispanijoje su Lada Niva. Dažniausiai mes parduodavom jau gatavą produktą Poch. Mūsų važiuoklės, varikliai bei jų priežiūros detalės, viskas buvo projektuojama pas mus. Galima paminėti ir tai, jog  Guy Deladriere važiuodmas su Lada Niva taip pat buvo tope. Niva bendrai labai gerai pasirodydavo bet kuriame Afrikos ralyje.

  

 

Su kokiais pagrindiniais sunkumais susidurdavot tiuninguodami Lada variklius?

Iš pradžių neturėjome nieko, bet bendrdarbiavome su tuningo ekspertu iš Lenkijos Bogdanu Wosovich. Sukaupę patirties apie Lados variklį pirmieji dar tais laikais pagaminome 1800cc variklį. Pilnai modifikuodavom  bloką, o naudodavom VW stūmuoklius, bet problema visuomet buvo su temperatūra.

Paprastai iš forsuoto variklio turėdavom apie 150 AG. 

 

Lada buvo projektuojama kaip keleivinis automobilis, tačiau Jūs turėjote kitokią jo viziją.

Teisingai. Visada sakydavau: ‘’Ji galėtų būti Jūsų’’  kažkur prieš 30 metų , autosporto žurnale kiekvieną mėnesi paruošdavom du puslapius medžiagos kaip paruošti Lada raliui. Tokią Lada testuodavo garsūs Belgijos lenktynininkai, o vėliau ji buvo pralošta kaip prizas.  

  

 

Su kokiomis problemomis dažniausiai susidurdavote lenktyniaudami su Lada ir kaip dažnai dabar su jomis išvažiuojate į varžybas?

Apibendrinus, per kiek daugiau nei 40 metų didelių įvykių neturėjau, galbūt nebuvau pernelyg greitas ar pakankamai išprotėjęs. Pagrindinės problemos susivesdavo į variklio perkaitimą bei jo aušinimą. Dabar su Lada išvažiuoju kada tik galiu. Greitu metu turėsiu pasirodymą su Lada Niva Rally bei Lada 1600r. Mielai dalyvauju ten kur mane kviečia ir kur leidžia reglamentas. Daugelis mano automobilių yra klasikiniai ir neketinu keisti jų originalios konfigūracijos.

 

 

Interneto dėka klasikinė Lada vėl įgavo populiarumą. Kas,  Jūsų manymu,  padarė įtaką tokiam pokyčiui?

Manau, jog šiais laikais jau yra sudėtinga būti kitokiu, o su Lada tai padaryti įmanoma. Bet ne visiems pavyksta. Daugumai jaunų žmonių patinka 2101/2103 bei Niva formos. Jos iš tikro yra originalios.

  

 

Į Jūsų garažą užsukdavo įvariausius norus reiškiantys klientai, gal kurį nors norėtumėte išskirti?

Tikrai buvo visko. Vienas įdomesnių - KGB kolektyvas. Jų prašymu turėjome tamsinti Volgos langus, kad niekas nematytų kas vyksta viduje. Variklį forsuodavom ir dėdavom turbiną. Bet visuomet buvo juokinga, jog Volga universalas nebuvo kasdieną aptinkama mašina, ypač dar tamsinta. Jau tai tais laikais buvo neįprasta. Kartą kilo skandalas, jos Volga buvo pastebėta netoli NATO laivų bazės, laikraščiai tuo irgi pasinaudojo. 

 


Kodėl nustojote pardavinėti Ladas?

Buvo sudėtingi laikai. Reikėjo spręsti : Lada arba FIAT. Lada jau ilgai neleido naujo modelio, o kai pristatė Samarą -  man ji nepatiko. Jaučiau, jog verslui tai gero neatneš ir pasukau Fiat/Alfa Romeo keliu.

  

Atsidarinėdami trečią Duvel butelį priėjome ir mūsų kraštų tematiką. Gajus apgailestavo, jog žmonės didžiąją dalį sovietiniais laikais naudotų sportinių automobilių išmetė į metalo supirktuves, šitaip užmarštin nuskandindami ir visą techninį kultūrinį paveldą. Taip pat aktualus pokalbis vyko apie  VFTS K2 16v Turbo variklį, kuris buvo išplaukęs į pardavimą. Gajus nusiminė, jog šiais laikais sudarinėti rimtus sandorius darosi sudėtinga dėl pačių pardavėjų nerimtumo.  Taip pat vienu iš jo ateities projektų turėtų tapti RAF Latvija. Pašnekovas norėtų ją paversti į techninį automobilį, kurį  kadaise naudotjo oficiali Lada rally komanda.

Dėl greitai bėgančio laiko tolimesnį pasisėdėjimą nusprendėme atidėti kitam kartui, kadangi dar buvo likusi neapžiūrėta paskutinė muziejaus dalis.

Ji padalinta į du aukštus : pirmame stovi išrikiuoti visiškai atrestauruoti maži greituoliai italai, o antrame sudėtos šiokios tokios atsarginės detalės, prisiminimai bei laimėti prizai.

 

 

 

Drąsiai galima sakyti, jog šis muziejus yra išskirtinis tiek dėl savo ekspozicijos tiek dėl jos savininko. Greičiausiai Abarth tematika vertas konkurentas galėtų būti Savigny les beaune Prancūzijoje, kuriame taip pat yra išstatyti aštuoni Gajaus paskolinti Abarth‘ai.   

Čia galima ateiti ne tik pažiūrėti į automobilius, bet čia reguliariai į susitikimus suvažiuoja Belgijos ir Olandijos Lada mylėtojai.

Mes muziejų palikome gerai nusiteikę ir smarkiai praturtėję dar viena pažintimi, todėl pasistengsime čia sugrįžti ir aktyviau pasidomėti Lada tematika.

Jeigu besilankant Briuselyje nuspręsite, jog belgiški vafliai, keptos bulvytės paskandintos majoneze bei visada besišlapinantis Manekenas visai Jūsų nedomina, sėskite į traukinį ir po valandos kelio aplankykite šį muziejų, kurį rasite adresu Industriestraat 1, 2500 Lier, Belgija. 

 Linkėjimai,

 

Šarūnas