Su Lada aplink pasaulį

Vakaruose sparčiai populiarėjanti klasikinė Lada perauga į tam tikrą kultą. Ją vis labiau renkasi žmonės persisotinę modernių technologijų, sudėtingų inžinerinių sprendimų, kurių ekonomiškumas bei aukštas saugumo lygis nebesuteikia išskirtinumo privilegijos. Su klasikine Lada vis labiau yra varžomasi ir automobilių sporte dėl sąlyginai priimtinos eksploatacijos bei paprastumo.

Esame rašę apie vaikinus iš Estijos ir jų 25000 km kelionę dalyvaujant Mongol Rally varžybose – apie tai galite perskaityti čia. Šį kartą norėtume pasidalinti mūsų bendraminčių iš Čekijos nuotraukomis ir įspūdžiais.

 

Petr ir Filip yra vaikystės draugai, gyvenantys mažame Čekijos kaimelyje Čestice. Sulaukę 29 metų vaikinai ryžosi į kelionę aplink pasaulį Žiguliu. Galima sakyti, kad prie šios idėjos civilinės inžinerijos doktoranto laipsnį turintį Filipą privedė alus.

‚... Tai ko gero buvo momentinis dalykas. Dalyvavome kažkokiame vakarėlyje ir gėrėme alų. Vidury nakties gerai prisirpus atsirado ir genialios mintys. Kitą dieną tarėme, jog tai tikrai nėra bloga mintis ir rimtai ėmėmės ekspedicijos planavimo.‘ – pasakojo Filipas.

 Vaikinai neturėjo jokios patirties tokio tipo kelionėse, tik yra apvažiavę Europą keleiviniu automobiliu, bet to nelaikė dideliu pasiekimu. Kaip ir kodėl kelionėje pasirinko senutę Ladą, o ne Škodą, Filipas sako:

 

‚.... Tai buvo labai pigus automobilis. Jį lengva ir paprasta remontuoti lauko sąlygomis, neturint ypatingų įrankių. Rusija bei visa centrinė Azija yra pilna šių automobilių ir gauti detales nebūtų problema. Automobilį radome pagal skelbimą. Tuo metu pasiūloje buvo 5 Lada variantai ir mes išsirinkome geriausiai atrodantį -  pagamintą 1975 metais 2101 su 1.2cc varikliu. Kiek kilometrų automobilis yra nuvažiavęs per 43 metus iki mums jį įsigyjant mes niekuomet nepasakysim, bet žinome tai, jog tapome penkti jo savininkai.  Su Lada jokios tiesioginės patirties neturėjome, o jos kvapą prisimenu tik todėl, kad kažkada ją turėjo mano senelis. Automobilis kainavo 500 USD (~ 400eurų), o kaina atspindėjo pačią jo būklę : nemažai korozijos, šiokios tokios variklio problemos, ypač užsivedant.  Pasiruošimą pradėjome nuo bendrai matomų problemų bei variklio. Atlikome visų likusių automobilio mazgų patikrą, bet didžiausią dėmesį skyrėme stabdžiams bei varikliui. Vienintelė modifikacija, kurią atlikome buvo įmontuotas storas metalo lakštas saugantis variklio karterį.  Visi darbai užtruko apie 5 mėnesius dirbant prie automobilio tik laisvalaikiu. Tuo labiau užsiėmė Petr, kuris yra kvalifikuotas mechanikas ir kasdieną dirba prie automobilių Škoda gamykloje.....‘‘

Į šią kelionę neišvažiavot tuščiomis. Be to, kad ruošiate automobilį, reikėjo pasiruošti ir patiems -  kaip tai vyko?  

‚Buvome pasidalinę rolėmis. Petr ėmėsi automobilio, o aš organizavau kelionę. Laikas bėgo greitai ir neturėjome kada galvoti kokius daiktus imti ir kokių ne. Taip sakant, krovėme ką akis matė – daugiausia atsargines detales, drabužius bei įrangą iškylavimui. Sudėjome viską ką turėjome po ranka, o toliau atsarginėmis dalimis apsipirkome Rusijoje. Bagažinė buvo pilna. Sudėtingiausia pasiruošimo dalis vyko su informacijos kaupimu, ypač kaip persikelti iš Rusijos į USA. Interneto šaltiniai buvo arba jau pasenę arba neaktualūs. Išvažiavome nežinodami kas mūsų lauks pasiekus Vladivostoką.‘‘

 

 

Kaip prasidėjo kelionė?

‚Iš mūsų kaimo pajudėjome 2017 –ųjų metų balandžio 14 dieną. Mūsų palydėti susirinko giminės, draugai ir apie 500 žmonių palaikiusių mūsų tikslą.

Išvykus planas buvo labai paprastas. Norėjome tiesiog važiuoti aplink pasaulį. Pasivažinėti Pamyro bei Careterra Austral greitkeliu ir mėgautis viskuo kas atsirastų pakeliui. Kur sustoti ar apsistoti planavome iš rekomendacijų, kurias perskaitydavome kelionių giduose arba kur patardavo vietiniai.  

Kelionė buvo preliminariai suplanuota, žinojome kur važiuosime kiekvieną mėnesį ir kiek kilometrų turime įveikti. Planas buvo nuvažiuoti apie 150 kilometrų kiekvieną dieną (pagal galimybes) . Įveikėme Lenkiją ir nakčiai apsistojome jūsų šalyje, kur ryte mus ištiko lengvas šokas. Išvažiavome iš Čekijos, kur buvo tikras pavasaris, o Lietuvoje pabudus aplinkui staiga viskas buvo balta. Žiemos mes nesitikėjome. Turėjome pasikeisti padangas į žiemines. Lietuvoje neužsilikome, nes esame atostogavę 2015 metais, tik kirtome tranzitu.‘‘

Rusijoje lankėtės Tolijatyje, papasakokit apie tai.

‚Taip, mus Tolijatyje Avtovaz atstovai priėmė labai šiltai - ten praleidome tris dienas. Buvo suorganizuotas turas po gamyklą, Lada bei karo muziejų. Turėjome progą išbandyti naujausią Lados produkciją. Keliauti senu Žiguliu rusams jau yra neįprasta. Lada daugumai asocijuojasi tik su problemomis ir gedimais, kurių negalima išspręsti. Būta ir tokių, kurie mums sakė : ‚‘Taigi Jūs žūsit!‘‘ 

 

 Kaip pavyko įveikti M 41 greitkelį ir pasiekti Baikalą?

‚‘Pamyro greitkelyje patyrėme viską ir iš karto. Būnant 4500 metrų virš jūros lygio yra labai įspūdinga, ypač dėl to kas atsiveria prieš akis. Teko paragauti ir blogo oro, prasto kelio. Rūkas, sniegas, lietus ir be galo draugiški žmonės. Toliau patraukėme per Kazachstaną link Baikalo.‘‘

Kaip pasiekus Vladivostoką teko persikelti į USA?

‚‘ Vladivostoke šiek tiek įstrigome. Automobilį perkelti į Los Andželą užtrukom vos ne du mėnesius. Viską stabdė biurokratizmas bei patikros. Mes keliavome Vakarų pakrantėje. Užsukome į San Franciską, lankėmės tokiuose nacionaliniuose parkuose kaip Redwood, Yosemite ir Grand Canyon, o toliau patraukėme per Teksasą ir įvažiavome į Meksiką.‘‘ 

 

Kaip sekėsi važiuoti USA, kaip reagavo žmonės?

‚Reakcijos buvo teigiamos, žmonės dažnai mums mojuodavo. Sulaukėme ir policijos dėmesio. Buvome sustabdyti už tai, jog per lėtai važiavome. Naujojoje Meksikoje minimalus greitis važiuojant greitkeliu yra 80km/h, o mes važiavome 75km/h.’’

Toliau sekė Pietų Amerika, iš Panamos kėlėtės į Kolumbiją?

‚‘ Teisingai, automobilį vėl pakrovėme į konteinerį ir patraukėme Kolumbijos link. Pietų Amerika yra nuostabi. Išskirčiau Bolivijos Andus - ne pati šilčiausia vieta, bet neapsakomo grožio. Aplankėme didžiausią druskos dykumą pasaulyje :  Salar de Uyuni, čia yra ir Dakaro monumentas. Labai gaila, jog tokia graži šalis yra taip užteršta. Aplankėme Montevideo Urugvajuje, buvome ant taip vadinamo Pasaulio krašto – Patagonijos. Brazilijos ir Argentinos pasienyje pamatėme karšto vandens Iguazu krioklius bei dar nemažai kitų vietų.   

Mūsų kelionė čia iš dalies baigėsi. Urugvajuje teliko vėl pakrauti automobilį į laivo konteinerį ir iškeliauti Europos link. Kelionė truko beveik keturias savaites. Pasiekus Antwerpa Belgijoje apėmė geras jausmas. Džiaugėmės, jog ši kelionė pavyko, nes jau buvom pasiilgę artimųjų, namų bei draugų.‘‘

 

Kokia šios kelionės statistika ir sąmata?

‚‘Aplankėme 30 valstybių per devynis mėnesius. Sukorėme 56500km, o Lados sąnaudos sudarė vidutiniškai 9.3L/100km, bet mes to ir tikėjomės. Šiai kelionei išleidome visas santaupas, o bendras biudžetas buvo 30000USD (~24000 eurų). Surasti rėmėjų buvo labai sunku, todėl iš šios sumos gauta parama sudarė vos 15%. Daugiausia išlaidų pareikalavo konteinerių nuoma ir transportavimas.

 

Ar turėjote kokių problemų kertant sienas, nuobaudų?  

‚‘Problemų turėjome vos ne ant kiekvienos sienos dėl biurokratizmo, ypač Uzbekistane ir Centrinėje Amerikoje. Be ankščiau minėto incidento su greitkelio patruliu, policija mus labai dažnai stabdė  Azijoje. Dažniausia priežastis buvo ta, jog esame užsieniečiai važiuojantys apklijuotu automobiliu. Iš mūsų reikalaudavo kokios nors dovanos arba kyšio.

Ar turėjote kokių problemų /nuotykių su Lada?

‚‘ Turėjome dvi avarijas : vieną Meksikoje, o  kitą Ekvadore. Lotynų Amerikoje eismas kartais tolygus beprotystei, todėl atsitrenkėme į kitą automobilį. Meksikoje buvo mūsų kaltė, Ekvadore  -  kito vairuotojo. Ten šios problemos remontuojamos dolerių pagalba ir be policijos, o mūsų problemos buvo remontuojamos  ‘‘kuvalda‘‘...

Be šių įvykių problemų turėjome su aušinimu. Kadangi paprastos sparnuotės sukimosi greitis priklauso nuo variklio sūkių, variklio temperatūra pradėdavo kilti vos strigdavome didmiesčiuose. Tai dažniausiai vykdavo šiltuose kraštuose. Turėjome problemų su kuro pompa ir padavimu. Pompos našumas prie aukštų temperatūrų buvo labai prastas. ‘‘

 

Kaip sekėsi grįžti namo? Kokios mintys kilo įgyvendinus šią kelionę?

‚‘ Europa buvo lengva. Sugrįžus sulaukėme nemažai dėmesio iš čekų žiniasklaidos, turiu paminėti ir tai, jog rusų spauda irgi aktyviai sekė ir rašė apie mūsų kelionę. Dabar kai jau žinome ko tikėtis ir kaip viskas atrodo greičiausiai darytume viską taip pat, tik daug greičiau.‘‘

Kokia Lados lemtis ir ar ruošiatės į kitą kelionę?

‚‘Lada yra garaže ir reikalauja nemažai dėmesio bei remonto po visų įvykių kurios patyrėme važiuodami blogais keliais ir ten kur jų nebuvo. Vis dėlto apkeliavom pasaulį.  Kita kelionė - taip. Galva pilna minčių, bet iki tol turime sunkiai dirbti ir taupyti pinigus.‘‘

Drąsiai galime konstatuoti faktą, jog apvažiuoti pasaulį nėra būtinas prašmatnus automobilis ir tam puikiai tinka Lada. Ką palinkėtumėte susigundžiusiems pakartoti tokį žygį?

‚‘Lada – vienareikšmiškai geriausias būdas ne tik apvažiuoti, bet ir pamatyti pasaulį. O visiems norintiems pakartoti mūsų kelionę pasakyčiau: JUST DO IT!‘‘

 

Linkėjimai,

 

Šarūnas